Čečėnų kalba
Čečėnų kalba (Нохчийн мотт) – Šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai priskiriama kalba, vartojama čečėnų, gyvenančių Rusijoje (daugiausia Čečėnijoje ir Dagestane) bei gausios diasporos už Rusijos ribų. Kalbančiųjų skaičius – apie 1,5 mln. žmonių (Rusijoje – 1,36 mln.). Tai viena iš oficialių Čečėnijos ir Dagestano kalbų.
Kalba priklauso Šiaurės Kaukazo kalbų šeimos nachų šakai ir yra artima ingušų bei bacbų kalboms.
Čečėnų kalba turi daug gan skirtingų tarmių, patarmių ir šnektų: akchių, čiantų, čiabarlojų, mialchų, nochčmachachojų, orcchojų, šarojų, šuotojų, terlojų. Gruzijoje vartojama kistinų tarmė gerokai skiriasi nuo Rusijos čečėnų tarmių.
Kalba priklauso Šiaurės Kaukazo kalbų šeimos nachų šakai ir yra artima ingušų bei bacbų kalboms.
Čečėnų kalba turi daug gan skirtingų tarmių, patarmių ir šnektų: akchių, čiantų, čiabarlojų, mialchų, nochčmachachojų, orcchojų, šarojų, šuotojų, terlojų. Gruzijoje vartojama kistinų tarmė gerokai skiriasi nuo Rusijos čečėnų tarmių.
Šalis
-
Rusija
Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.