Andora (Principality of Andorra)
Andoros vėliava |
1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.
Andoros valstybė apima vieną Y formos slėnį, iš visų pusių apsuptą aukštų kalnų, kas per visą istoriją lėmė krašto izoliaciją. Tiesa, valstybės raidą didele dalimi lėmė procesai, vykę Katalonijoje į pietus.
Senovėje kraštą buvo apgyvendinusi iberų gentis andosinai, kurie ir davė pavadinimą visam slėniui. Nuo II a. pr. m. e. juos užvaldė Romos respublika, kuri palengva įjungė Andorą į savo prekybinių kelių sistemą. Nuo V a. Andoros slėnis priklausė Vestgotų karalystei (administruotas iš Urgelio vyskupijos), kuriai valdant galutinai įsitvirtino krikščionybė. VIII a. į Pirėnus įsiveržus saracėnams, Andora liko neužkariauta ir aršiai gynėsi nuo užpuolikų musulmonų.
VIII a. pabaigoje Pirėnuose buvo įkurta Ispanijos marka, kuri turėjo tarnauti kaip buferinė zona tarp krikščionių ir musulmonų. Andoros slėnis sudarė dalį šios markos, ir iš pradžių buvo administruojamas kaip dalis Urgelio grafystės, o nuo 988 m. - kaip dalis Urgelio vyskupijos.
Urgelio vyskupai negalėjo kraštui užtikrinti karinio saugumo, todėl XI a. leido slėnyje įsigalėti vietos kataloniškos kilmės lordams Kaboetams. Šie tapo slėnio valdytojais, bet valdė jį kartu su vyskupais. Jų kataloniška kilmė lėmė katalonų kalbos įsitvirtinimą slėnyje.
Kuomet Andoros senjorė Ermesenda 1208 m. ištekėjo už gretimos Fua grafystės grafo, Fua grafai tapo Andoros valdovais. Jie ir toliau dalinosi valdžią su Urgelio vyskupais, tačiau taip pat rūpinosi slėnio ūkiu, tiksliai nustatė savo valdų sienas ir parapijų administraciją. Jiems valdant Andoroje dygo viduramžiškos tvirtovės, bažnyčios, tiltai, kurie sudaro didžiąją dalį Andoros kultūrinio paveldo. Nuo 1278 m. Andora formaliai nebepriklausė Aragono karūnai, kas laikoma oficialiu valstybės įkūrimo metais.
Ilgainiui pasibaigus Fua grafų dinastijai, Andoros valdovų titulas perėjo Navaros karaliams, o 1589 m. Navaros karaliui Henrikui III tapus Prancūzijos karaliumi - Prancūzijai. Urgelio vyskupai ir toliau išlaikė teises į Andorą. Nepaisant visų vienijimo tendencijų, slėnis išlaikė savivaldą ir atskirą administaciją. XVIII a. krašte praūžusių karų metu Andora palaikė Katalonijos pusę.
1812 m. Andora trumpam prijungta prie Prancūzijos imperijos ir inkorporuota į vieną iš departamentų. Tačiau jau 1814 m. atkurta jos nepriklausomybė, ir ji galiausiai įsitvirtino kaip moderni nepriklausoma Europos valstybė su dabartinėmis sienomis. Per XIX a. šalyje įvykdyta nemažai reformų. Andoriečiai aktyviai prisidėjo prie katalonų renesanso, ir švietime buvo skatinama trikalbystė, naudojant katalonų, ispanų ir prancūzų kalbas.
Per XX a. Andora išliko tarp Ispanijos ir Prancūzijos interesų. Pirmojo pasaulinio karo metu ji palaikė Prancūzijos pusę ir siuntė savanorius kovoti Prancūzijos armijoje. Nuo 1936 m., prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui, Prancūzija čia laikė savo dalinius, kad apgintų nuo karo ir Franko diktatūros plėtros.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
EUR | Euras (Euro) | € | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
CA | Katalonų kalba (Catalan language) |